skaistaveidis

skaistaveĩdis, -ė adj., smob. (2) Š, DŽ, NdŽ, Dv, skaistãveidis (1); Rtr kas gražaus, skaistaus veido, raudonskruostis: Ir nebegalėjo iš atminties išmesti mažesniojo skaistaveidžio berniuko Vaižg. Vyrai buvo stambūs, sveiki, stiprūs, o moterys – skaistaveidės, mėlynakės A.Vencl. Ne visas mergeles paimsiu, tiktai vieną, kresnastogę, skaistaveĩdę, geltonkasę LTR(Kpč). Abudu mudu broliu, abu mudu tokiu, abu mudu skaistãveidžiu, juodbėri žirgeliai JV64. | prk.: Obuoliai tie skaistaveĩdžiai tai gardūs Plv. Oi tu, taboka skaistaveidė̃le, jau daugiau netrysiu, nė nešnypkiuosiu (d.) Graž. Ir nors kartą laimė skaistaveidė palydės tave į kitą, mielą kraštą V.Myk-Put.